Naujienos
LR Konstitucinio Teismo nutarimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMO PRANEŠIMAS
2009m. birželio 22 d. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis prieštarauja MIŠKŲ Konstitucijai, Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 dienos nutarimu patvirtinta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka prieštaravo Konstitucijai.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, prieštarauja Konstitucijai. Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 "Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo" patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas prieštaravo Konstitucijai. Tai nusprendė nutarimą šiandien paskelbęs Konstitucinis Teismas. Pagal pareiškėjo - Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus tiriant, ar ginčijamas Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 1 punktu patvirtintos Tvarkos 7.4 punktas neprieštaravo Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, buvo būtina ištirti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies konstitucingumą. Konstitucinis Teismas aiškino Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Šia nuostata yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis; tai galima daryti "tik išimtiniais atvejais ". Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą. Nutarime taip pat pažymėta, kad formuluotės "tik išimtiniais atvejais", kuri iš esmės nulemia miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, prasmė nėra apibrėžta, ji nėra aiški. Nei Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, nei kituose šio įstatymo straipsniuose įtvirtinant teisinį reguliavimą nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi. Šioje byloje atkreiptas dėmesys į tai, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises; pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Be to, miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai; ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus, tačiau nuosavybės teisės gali būti ribojamos tik remiantis įstatymu. Pagal Konstituciją miškų ūkio žemės paskirtis gali būti keičiama; įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su miškų ūkio žemės paskirties keitimu, taip pat su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, turi pareigą nustatyti aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus. Tai darant turi būti paisoma miško, kaip gamtinio objekto, ypatumų, bendrųjų aplinkos apsaugos principų (taip pat neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, gamtos išteklių racionalaus ir kompleksiško naudojimo), taip pat viešojo intereso; teisinis reguliavimas įstatymu nustatant žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimą į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis gali būti diferencijuotas taip pat atsižvelgiant į miško vertingumą, funkcinę paskirtį, poveikį ekosistemai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 1 punktu patvirtintos Tvarkos 7.4 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad III ir IV grupių miškuose (išskyrus atskiras nurodytas išimtis) miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis ir nesant Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų - miškotvarkos projektų, buvo reguliuojami santykiai, susiję su savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. poįstatyminiu aktu buvo trguliuojami tokie santykiai, kurie pagal Konstituciją, turi būti reguliuojami tik įstatymu. Konstatavęs, kad Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 1 punktu patvirtintos Tvarkos 7.4 punktas prieštaravo Konstitucijai, Konstitucinis Teismas netyrė Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 1 punktu patvirtintos Tvarkos 7.4 punkto atitikties Teritorijų planavimo įstatymo nuostatai. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę statinių statybai, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, neprieštarauja Konstitucijai. Šiame nutarime taip pat pripažinta, kad Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 "Dėl Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 7.2 punktas tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę statinių statybai gali būti keičiama, kai toks keitimas yra numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, neprieštarauja Konstitucijai, Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatai "Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams". Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai, sprendimai ir išvados).