Judėjimas "Už gamtą"

Balandžio 30-osios rytą naujai steigiamo klubo rėmėjai rinkosi į Katedros aikštę Vilniuje. Iš ten pajudėjome link Baltosios Vokės, kur UAB „Juodasis gandras" teritorijos tvenkiniuose pažindinomės, stebėjome paukščius ir formalizavome paukščių stebėtojų klubo įkūrimą. Klubas įsteigtas prie judėjimo „Už gamtą". Apie klubo tikslus ir uždavinius plačiau galima sužinoti tinklapyje www.uzgamta.com , skyrelyje „Aves Lituania". Ten pat galima ir tapti klubo nariu.

Diena pasitaikė puiki, nors ankstus rytas buvo niūrokas. Buvo saulėta ir vėsu - labai geras oras stebėti paukščius. Pirmi sustojimai - ir mūsų „kišenėje" jau 5 tilvikų rūšys. Tai gaidukas, pempė, tikutis, žaliakojis tulikas ir brastinis tilvikas. Dabar dauguma jų kaip tik migruoja šiaurėn, kur perės taigoje ir tundroje. Tiesiai virš galvų pasirodo keturios gervės - neplasnodamos, nešamos oro srovių, jos atliko lyg elegantišką garbės ratą. Pasirodė ir melodingai trimituojančios gulbės giemininkės, kurių čia peri ne viena pora. Kiek sušilus pasigirdo varlių kūmučių „kukavimas", ir kelių dažnesnių rūšių kurkimas.

Paukščiai, erdvė, vaiskus oras ir beveik penkiasdešimties renginio dalyvių entuziazmas jautėsi visur. Štai ir pirmieji jūriniai ereliai, kurių per dieną pamatėme bent dešimt. Dalyvių džiaugsmui didieji baltieji garniai pozavo teleskope, šalia giedojo nendrinės startos ir didžiosios krakšlės. Kai kam (ir man) užkukavo pirmoji šių metų gegutė, tad teko griebtis už kišenių. Monetų, atrodo, turėjo visi.

Po vidurdienio organizavome bendrą pikniką. Kai kas nuogąstavo, kad, kaip visada Lietuvoje, maisto bus per daug. Ir tikrai ne viskas, ką dalyviai atsivežė su savimi, ant stalo tilpo. Nuo ekologiškų sausainių iki naminių sūrių. Bet grynas oras padarė savo - apetito nepritrūko. Šaunant šampaną įtvirtinome savo klubo steigimą. Jis turėtų virsti mums vos ne antra šeima. Po to sekė viktorina, kuriai mūsų klubo narys Albertas Skirpstas padovanojo naujus žiūronus. Gana painius klausimus geriausiai atsakė Irena Baltėniene, kuri ir tapo žiūronų savininke. Po bendros nuotraukos darymo patraukėme link mišraus miško, kur ramiai gilinomės ir paprastesnių paukščių giesmes. Girdėjome žaliąją pečialindą, paprastąji kikilį, juodąjį strazdą, kranklį, barbenantį didįjį margąjį genį.

Grįžtant atgal autobusas ūžė kaip bičių avilys, visi dalijosi įspūdžiais po drauge praleistos dienos. Netolimoje ateityje - kelionės į Aukštaitijos nacionalinį parką, Nemuno deltą, aplankysime Balčio ežerą netoli Pilaitės ir Vingio parką. Tikimės, kad prie klubo veiklos prisidės daug naujų šio gražaus laisvalaikio mėgėjų, ir paukščių stebėjimas Lietuvoje populiarės. Taip augs ir tikrų gamtos gynėjų gretos.